Natūralus augimas ir tikri santykiai: interviu su darželio „Vaikystės nuotykis“ vadovu Daliumi Žilinsku
Įsivaizduokite vietą, kur vaikai pasaulį pažįsta ne per ekranus, o per tikrus potyrius: žolę po kojomis, akmenukus rankose, medžius ir paukščius aplink. Klaipėdos rajone, puoselėjantys nuosavą kiemą ir natūralų daržą, lopšelis-darželis „Vaikystės nuotykis“ kviečia vaikus ir tėvus patirti ugdymą per potirį. Įstaigos vadovas Dalius Žilinskas – žmogus, kuris į švietimą atėjo ne per tradicinį kelią, o vedamas nuoširdaus noro kurti gyvą, prasmingą ir vaikui jautrią aplinką – sutiko pasidalinti savo patirtimi ir mintimis.
Įkvėpimas ir pradžia
– Papasakokite apie save ir darželio veiklą.
„Esu Dalius Žilinskas, VšĮ ‘Danė’ darželio ‘Vaikystės nuotykis’ direktorius. Apie savo veiklą gana sunku išskirti nuo kuo čia pradėti. Sugalvojom, kad reikia šiek tiek kitokio darželio, negu įprastos ugdymo įstaigos. Norėjome kurti aplinką, kurioje vaikai augtų kartu su gamta, kur ugdymas neapsiribotų vien paveikslėliais per ekraną. Atradome metodiką, kuri lietuviškai būtų ‘auginimas ir augimas’. Tai reiškia pažinti pasaulį per patirtį, per lauką, tvarumą, per realius dalykus. Mums svarbu vaikus supažindinti su gamta, maistu, tvarumu, aplinka – parodyti, kad maistas ne parduotuvių lentynose užauga, o kad viskas turi pradžią, vystymąsi.“
„Norime, kad vaikai pasaulį pažintų ne per ekraną ar paveikslėlį, o per tiesioginį kontaktą su akmenukais, lapeliais, žolytėmis, paukšteliais, medžiais… Turime lauko daržą, patys jį įrengėme. Mums svarbu vaikams gamtos stebuklą atverti – parodyti, kaip iš mažo daigelio gali užaugti didelis medis, jei tinkamai prižiūrėsi, mylėsi, palaistysi, pasirūpinsi augalu laiku.“
*Nuotrauka iš darželio „Vaikystės nuotykis“ atidarymo šventės
Filosofija ir emocinis raštingumas
– Kuo dar išsiskiria jūsų ugdymo filosofija?
„Mums svarbu emocinis raštingumas. Dirbame su vaikų emocijų pažinimu, jų valdymu. Turime psichologę, kuri aktyviai įsitraukia į kasdienes veiklas – padeda vaikams, tėvams, pedagogams. Emocijos nėra savaime suprantamos – jos yra ugdymo dalis.
Mes nesame griežtai pririšti prie vienos metodikos. Mums svarbiausia – santykis, atvirumas kitoniškumui. Vaikai turi suprasti, kad ne visi yra vienodi – ir tai yra gerai. Priimti kitą tokį, koks jis yra – tai viena svarbiausių pamokų. Ir vaikams kartais juokaudamas sakau, kad po saule sutilpsim visi, turime tik atitinkamai pasikreipti, priimti, suprasti, pripažinti ir pažinti savo emocijas.“
Nuo vadybos iki tikrojo troškimo
– Kodėl pasirinkote būtent švietimo sritį? Ar prieš tai jau turėjote patirties?
„Visiškai nieko bendro su švietimu anksčiau neturėjau. Pagal išsilavinimą esu vadybininkas, baigęs tarptautinio verslo studijas. Mane visada domino žmonių santykiai, sprendimų priėmimas, bendravimas. Bet – gal nuskambės banaliai – labai myliu vaikus. Turiu jų keturis. Didelė šeima man yra privalumas, kaip vertybė, kaip dorybė…
Žinojau, kad gyvenime turėsiu privatų darželį arba vaikų namus. Gal labiau dėl to, kad šiame gyvenimo etape jaučiu, kad noriu dalintis – duoti. Kiti gyvūnams, gamtai ar medžiams, kiti seneliams – o mano noras buvo padėti vaikams augti, kaip tiems daigeliams.“
– Galima sakyti, kad sujungėte du stiprius savo gebėjimus – vadybinius įgūdžius ir meilę vaikams?
„Galima ir taip sakyti. Tiesa, iš pradžių atrodė, kad geriausia komunikacija yra geri darbai. Atrodė, kad reklama, rinkodara – visa tai eina į šalį, nes kai darai nuoširdžiai, tai darbai kalba patys už save. Tačiau vėliau supratau, kad svarbu ne tik tai, ką darai, bet ir kaip apie tai komunikuoji.
Pradžioje buvo daugiau tikėjimo ir noro nei realių žinių ar patirties. Nebuvo to ‘fundamento’, kurio gal iš tikrųjų reikėjo: nei išsilavinimo švietimo srityje, nei stipresnio supratimo apie ugdymą ar ugdymo programas. Tada atrodė, kad svarbiausia – nuoširdumas. Kad vaikui pirmiausia reikia duoti erdvę augti. Jį švelniai nukreipti, palaikyti, padėti atsikelti, nusivalyti nuo kelių žemes – ir toliau lydėti jį kelyje su pagarba. Galiausiai, jis pats turi eiti ir ugdytis kaip asmenybė.“
* „Vaikystės nuotykis“ šventės archyvas
Pirmieji iššūkiai ir atvira komunikacija
„Tos įprastos priemonės, instrumentai – jos yra prieinamos, bet vis dairaisi kažko daugiau. Aš net ir tėveliams sakau: tai, ką mes kuriame šiame darželyje, yra lyg pas močiutę kaime. Čia susideda daug aspektų, daug momentų. Pavyzdžiui, turime savo daržą – patys sodiname, auginame, ir patys valgome. Kai pamatai vaiką, kuris pats išrauna savo morką iš žemės ir graužia ją dar neplautą – tame žvilgsnyje, tame veiksme yra kažkas esminio. Man užtenka tokių akimirkų gyvenime.“
„Grįžtant prie komunikacijos... Kai viskas tik prasidėjo, dar net durų neturėjome šiame darželyje, bet suorganizavome atvirų durų dieną – tiesiogine prasme. Buvo likusios dvi savaitės iki darželio atidarymo. Ir žinot, tai buvo didelis laimėjimas. Tą dieną bendravome su potencialiais darželio tėveliais, aiškinomės lūkesčius, pasakojome, ką iki kada įgyvendinsim. Tai buvo tikra pradžia – atvira visomis prasmėmis.“
„Tik tada ir gali padaryti tai, ką pažadi, kai aplinka yra darni ir turi reikiamą infrastruktūrą. Žinoma, iššūkių visada yra – mes juos dėliojam tarsi į vieną kalnelį. Galiu pasakyti, kad svarbiausia – atvirumas ir tiesmukumas. Ne bandymas atrodyti geresniems nei esame, ne tušti pažadai. Kolektyvas dažnai juokauja, kad kartais kalbame kaip politikai – pažadam šį bei tą. Bet man tai nėra pažadai – tai yra mūsų įsipareigojimai. Ir jie turi būti ne tik garsiai įvardyti, bet ir vykdomi.“
*Darželio mylimas daržas
Komanda, vertybės ir savybės
– Jūsų kolektyvas apibūdinamas kaip labai jaunas. Kokias savybes, Jūsų nuomone, turėtų turėti žmogus, tinkantis dirbti „Vaikystės nuotykyje“?
„Gal šiek tiek patikslinčiau – jaunas kolektyvas tai ne priežastis, tai – pasekmė. Iš pradžių siekėme surinkti kuo kvalifikuotesnį personalą. Vertinome patirtį, išsilavinimą, formalias kompetencijas. Tačiau realybė po kelių mėnesių parodė, kad svarbiausia vis dėlto yra žmogiškosios savybės. Todėl ilgainiui perėjome prie kito principo – pirmiausia ieškome žmonių, su kuriais sutampa vertybės, kurie nori mokytis, augti ir yra pasiruošę dalyvauti darželio kūrimo kelyje. Ugdyti darbuotoją iš vidaus mums pasirodė tvariau nei tikėtis, kad atėjęs specialistas iš karto prisitaikys prie mūsų požiūrio ir jau ateis su tam tikrais nusistatymais.“
5 pagrindinės savybės, kurių ieškome komandos nariuose:
Nuoširdumas – su vaikais apsimesti negalima. Jie jaučia viską.
Atvirumas pokyčiams – svarbu, kad žmogus nebijotų augti.
Kūrybiškumas – sprendžiant kasdienes situacijas ir kuriant ugdymo aplinką.
Komandiškumas – pasitikėjimas kolegomis ir noras padėti vieni kitiems.
Pozityvus žvilgsnis į vaiką – tikėjimas, kad kiekvienas vaikas turi potencialą ir jį reikia pastebėti.
*Dalius Žilinskas ir „Vaikystės nuotykis“ kolektyvas
Patarimai ateities darželių kūrėjams
– Ką patartumėte žmogui, kuris nori atidaryti darželį?
„Atsidaryti darželį! Pats pirmasis žingsnis – išsigryninti konceptą. Turi labai aiškiai žinoti, ką nori daryti, kaip nori daryti, ir kodėl tai tau svarbu. Jeigu yra noras – tai jau 60 % darbo padaryta. Tada reikia labai aiškiai sau atsakyti į klausimą: ką noriu duoti vaikams ir šeimoms? Ir kaip tai padarysiu? Visa kita – infrastruktūra, biurokratija, finansai – bus įveikiama, jei kryptis bus aiški.“
„Kai tikrai tiki tuo, ką darai – neskaičiuoji valandų. Tu gyveni tuo. Dirbi, galvoji, dėlioji, važiuoji, analizuoji. Tu įsitrauki visa esybe. Tada ir iššūkiai tampa ne tokie baisūs, nes esi kryptingas. Ir čia nesvarbu, ar kuri darželį, ar kepi bandeles, ar siuvi rūbus, ar dekoruoji šventes – visur ta pati logika: jeigu nori kažką turėti, turi pasiimti. Reikia paimti ir daryti.“
Išskirtinumas ir tikras pokytis
– Kaip manote, ar šiandien ugdymo įstaiga privalo kažkuo išsiskirti?
„Taip. Išskirtinumas yra būtinas, jeigu nori ne tik išlikti, bet ir augti, daryti pokytį. Pasaulyje visą laiką laimi išskirtinės asmenybės. Visame kame. Versle, ugdyme ar mene – visur reikalingi pionieriai ir vizionieriai. Tu turi būti išskirtinis. Svarbu neužstrigti prie idėjos, o būti savo tikrume.“
– Ar nesuklysiu sakydama, kad kartais bandydami išsiskirti, pabėgame nuo pradinių mūsų tikslų?
„Pritarčiau absoliučiai. Ypatingai dabar, kai gyvename socialinių tinklų epochoje, kur labai lengva pasimesti. Dažnai jauni žmonės net nespėję pradėti gyventi savo tikro gyvenimo, jau bando gyventi svetimą – pagal kitų lūkesčius, kitų norus, kitų įsivaizdavimus. Stengiasi atitikti, atrodyti taip, kaip ‘reikia’, kaip ‘madinga’. Ir tada pameta save.“
„Kai darai kažką nenuoširdžiai, kai pats netiki tuo, ką kuri ar ką sakai – tai laikina. Gali kurį laiką laikytis, sukurti gražų fasadą, ‘pompastiką’, bet realybė labai greitai viską sustato į vietas. Tu gali spindėti ‘prožektorių šviesoje’, bet jei tai ne tu – išlįs. Dėl to svarbiausia yra būti savimi. Nuoširdžiai. Autentiškai.“
Moto ir užbaigiamoji mintis
– Ar turite kokią frazę, posakį ar moto, kuriuo vadovaujatės tiek gyvenime, tiek darbe?
„Geriau gailėtis, kad nepavyko, negu gailėtis, kad net nepabandei. Tai labai paprasta frazė, bet joje labai daug. Nes jeigu nepabandysi – niekada ir nesužinosi. Tikrai nesivadovaučiau ta banalia fraze apie ‘laimės paukštę’, kurią gaudydamas žmogus taip ir nepradeda gyventi. Jeigu vienintelis tikslas – ją pagauti, tai dažnai taip ir prabėga visas gyvenimas.“
