Liepsnelės darželio vadovė: šypsenos, empatija ir kasdieniai stebuklai

Kai ryte įžengiau į Vilniaus lopšelio - darželio Liepsnelė darželio kiemą, mane pasitiko vaikų juokas, šypsenos ir gyvybinga atmosfera. Už šios šilumos ir saugumo stovi Jelena Kropa –  Dryžienė, darželio direktorė, kuri savo darbu įkvepia tiek vaikus, tiek pedagogus.

Jelena darbą su vaikais myli nuo pat savo karjeros pradžios – 2012 metais ji pradėjo dirbti mokytoja, vėliau tapo logopede, o šiandien vadovauja visam darželiui. Jos vadovavimo stilius – ne tik organizuotas, bet ir žmogiškas: pokalbiai, supratimas, palaikymas ir dėmesys kiekvienam darbuotojui bei vaikui. „Vaikų šypsenos – geriausia motyvacija“, – sako ji, o jos akyse šviečia tikras nuoširdumas.

Per pokalbį Jelena dalijasi, kaip kasdien sprendžia iššūkius, motyvuoja komandą ir ieško naujų būdų, kaip padėti vaikams augti saugiems, kūrybingiems ir laimingiems. Šiandien ji mato savo darbo prasmę ne tik administruojant, bet ir kurdama bendruomenę, kurioje kiekvienas jaučiasi svarbus.

Kelias į vadovavimą: kai svarbiausia – ne pareigos, o prasmė

Kiek metų dirbate darželio vadove ir kas paskatino pasirinkti šią karjerą?

Darželio vadove dirbu septynerius metus. Savo profesinį kelią pradėjau 2012 metais kaip mokytoja, vėliau dirbau logopede. Ilgą laiką net neįsivaizdavau savęs vadovės pozicijoje – visada norėjau dirbti tiesiogiai su vaikais ir maniau, kad mano ateitis bus būtent logopedės darbas. Tačiau 2017 metais, atsiradus poreikiui administracijoje, tapau direktoriaus pavaduotoja ugdymui, o nuo 2018 metų buvau labiau paskatinta imtis vadovės pareigų, nei pati jas pasirinkau.

Iš pradžių galvojau, kad tai laikina ir grįšiu į savo kabinetą, tačiau gyvenimas pasisuko kitaip. Šiandien matau didelę prasmę tame, ką darau, nuoširdžiai myliu savo darbą ir tikrai nesigailiu pasirinkto kelio.

Kas labiausiai patinka dirbant darželio vadove?

Labiausiai patinka vaikų šypsenos. Kai vaikai pribėga, apkabina – visos problemos tarsi išnyksta. Antras labai svarbus dalykas – motyvuoti žmonės. Matai, kad darbuotojams patinka dirbti, kad jie priima idėjas, patys siūlo naujas. Tokia motyvacija labai daug duoda ir pedagogams, ir vadovui. Tada norisi kurti dar daugiau. Kurti bendruomenę, motyvuoti žmonės, sugalvoti kažką naujo -  tai veda į priekį. 

Kokios, Jūsų nuomone, svarbiausios savybės darželio vadovui?

Pirmiausia – žmogiškumas ir empatija. Mes visi pirmiausia esame žmonės, o pareigybės ir statusai yra antraeiliai dalykai. Žmogiškumas turi būti visur ir visada. Vadovui svarbu pamatyti žmogų, suprasti jo nuotaiką, problemų kontekstą. Labai svarbu išklausyti – tiek mokytojus ir specialistus, tiek tėvus. Kartais žmonėms tiesiog reikia išsikalbėti. Vadovas turi pastebėti, kai žmogui šiandien sunku, o ne tik reikalauti pareigų vykdymo. Taip pat svarbūs atsakomybė, organizaciniai gebėjimai, lankstumas ir pozityvus požiūris.

Komanda, kurianti kartu

Kaip pavyksta suderinti administracinį darbą ir komunikaciją su bendruomene, kitas vadovaujamo darbo sritis?

Turiu labai stiprią komandą. Svarbiausia – aiški komunikacija, atsakomybių pasidalijimas ir gebėjimas pamatyti bei išgirsti žmogų. Kai tam skiri laiko, dirbti tampa lengviau. Reikia kalbėtis, stebėti, įsigilinti tiek į žmogiškuosius veiksnius, tiek į darbinius klausimus. Nieko negalima paleisti „savaime“ – svarbu įsitraukti, iškomunikuoti, pamatyti, išgirsti ir gauti grįžtamąjį ryšį. Jis labai svarbus. Dirbame komandiškai, palaikome vieni kitus ir kartu sprendžiame visus iššūkius.

Kaip pasikeitė mokytojų vaidmuo šiandien?

Dabar mokytojai yra ne tik žinių teikėjai, bet ir vaikų konsultantai – jie yra šalia vaikų jų kasdienybėje. Pasikeitė ir mokytojų skaitmeninis raštingumas – jis eina koja kojon su naujomis žiniomis, pedagogai nebijo naujovių, domisi ir jas diegia. Šis pokytis yra akivaizdus. Mokytojai vis labiau atliepia vaikų emocinę ir psichologinę būklę, stebi, su kokia nuotaika vaikas ateina ir ko jam tuo metu reikia. Jie individualiai ugdo vaikus ir prisitaiko prie kiekvieno vaiko poreikių.

Kaip motyvuojate darbuotojus, kai būna sunku?

Pirmiausia visada renkamės pokalbį. Išsiaiškiname, kas nutiko, kur atsirado įtampa ar nesusipratimas, ir kartu ieškome sprendimų. Teikiame pagalbą – skiriame mentorius, padedame patys. Darbuotojai žino, kad durys visada atviros, o palaikymas ir aiški komunikacija yra kasdienio darbo dalis. 

Taip pat darbuotojus motyvuojame geru žodžiu ir palaikydami jų iniciatyvas. Turime įvairių tradicijų ir bendrų išvykų su visu kolektyvu, o kartą per metus organizuojame motyvacinį žygį su tėvais ir vaikais. Tokie bendruomeniniai renginiai suvienija žmones, leidžia geriau pažinti vieniems kitus, dalintis patirtimis ir stiprina pasitikėjimą. Tėvai pradeda aktyviau domėtis darbuotojų veikla, vaikų pasiekimais ir pačios įstaigos gyvenimu – keičiasi ir pats bendravimas

Ko išmokote iš savo darbuotojų?

Didžiausia pamoka, kurią išmokau, – patirtis. Savo profesinį kelią šioje įstaigoje pradėjau dirbdama logopede, o vėliau tapau ir vadove, todėl perėjimas į vadovaujančias pareigas nebuvo lengvas. Pradžioje dažnai sau kėliau klausimą, kas sudėtingiau – vadovauti tai pačiai įstaigai, kurioje anksčiau dirbau, ar pradėti darbą visiškai naujame kolektyve. Praėjus šešeriems metams, gavau galimybę vadovauti kitai įstaigai su visiškai nauja komanda, ir ši patirtis dar labiau sustiprino mano suvokimą.

Darbuotojų patirtis, profesinis brandumas ir idėjos kuria didelę vertę įstaigos veiklai. Vadovas ir pedagogai negali veikti atskirai – jie turi papildyti vieni kitus. Tik dirbdami kaip viena komanda galime efektyviai spręsti kylančius iššūkius, problemas ar konfliktines situacijas. Tokia komandinė kultūra leidžia jaustis ne vieniems, skatina savitarpio pagalbą ir stiprina pasitikėjimą. Empatiškas bendravimas, žmogiškumas ir gebėjimas matyti bei girdėti vieniems kitus sudaro pagrindą nuolatiniam mokymuisi ir bendram augimui.

Augantis darželis ir „Eliis“ kaip kasdienio darbo dalis

Kokias sistemas, platformas naudojate darželio veiklai valdyti?

Pagrindinė - tai mūsų svetainė http://www.liepsnele.vilnius.lm.lt/, teikiame čia daug informacijos. Antroje vietoje „Eliis“ dienynas. Mes labai juo patenkinti ir praktiškai pritaikome, matome rezultatą ir naudą tiek komunikacijoje tiek greitas grįžtamasis ryšys ir kt. Be to, naudojame socialinius tinklus – Facebook, Instagram, TikTok – naudojame socialiniam projektui. Tai leidžia greitai perduoti informaciją ir gauti grįžtamąjį ryšį.

Koks sudėtingiausias iššūkis buvo pastaraisiais metais?

Vienas didžiausių iššūkių – perėjimas prie elektroninio dienyno „Eliis“. Prieš tai buvo COVID-19 laikotarpis, nuotolinis darbas, darbuotojų pasipriešinimas. Kalbėjome, kad tai ne vienos dienos procesas, bus pereinamasis laikotarpis. Organizavome teorinius ir praktinius mokymus. Šiandien visi darbuotojai planuoja veiklas, bendrauja su tėvais ir dirba tik per „Eliis“. Dabar pedagogai neįsivaizduoja, kaip būtų galima dirbti kitaip.

Vaikas šiandien ir ateityje: ugdymas, kuris tęsiasi ir namuose

Gal galite pasidalinti su Eliis tinklaraščio skaitytojais kuo ypatingas Jūsų darželis?

Mūsų socialinis projektas yra pirmasis tokio pobūdžio Vilniuje. Jis skirtas ugdymo tęstinumui namuose – tėvams sudaroma galimybė kartu su vaikais atlikti pratimus pagal specialistų rekomendacijas. Projektas ne tik prisideda prie vaikų ugdymo, bet ir stiprina bendradarbiavimą su šeimomis. Jo turinį sudaro realios, kasdienės veiklos, atspindinčios tai, kas iš tiesų vyksta mūsų įstaigoje, o ne dirbtinai kuriamos situacijos.

Projektas sulaukia didelio susidomėjimo – esame matomi Vilniaus mieste, turime daug stebėtojų, o tėvai formuoja aiškų įstaigos veiklos vaizdą. Atvirai dalijamės savo kasdieniu darbu ir patirtimi, džiugina tai, kad pedagogai ir specialistai nebijo dalintis savo žiniomis, metodais ir patirtimi. Projekto tikslas – padėti tėvams tęsti vaikų ugdymą namuose: lavinti kalbą, stiprinti emocinę savijautą, taikyti specialistų rekomenduojamus pratimus. Prie iniciatyvos prisideda visi specialistai, o virtuvė dalijasi vaikų mėgstamais receptais, kuriuos šeimos gali išbandyti namuose. Gaunamas grįžtamasis ryšys iš tėvų leidžia stiprinti bendradarbiavimą ir užtikrinti ugdymo tęstinumą – tai ir yra pagrindinė šio projekto esmė bei tikslas.

Kaip ugdote vaikų emocinę savijautą ir emocinį intelektą?

Stengiamės, kad mūsų įstaigoje gerai jaustųsi visi – vaikai, darbuotojai ir tėvai. Tėvams svarbu jaustis ramiai, paliekant vaikus visai dienai ir išeinant į darbus, todėl didelį dėmesį skiriame vaikų emocinei savijautai. Siekiame, kad vaikai jaustųsi saugūs, laimingi ir norėtų ateiti į darželį.

Organizuojame veiklas, kuriose vaikai gali išreikšti jausmus, patirti, išjausti ir kalbėti apie emocijas. Didelį vaidmenį čia atlieka ir technologijos – naudojame interaktyvius ekranus, interaktyvias grindis, judesio ir šviesos reakcijomis paremtas veiklas. Tokios patyriminės veiklos padeda vaikams emociškai „išsikrauti“, atsipalaiduoti, stebėti vieniems kitus, strateguoti ir mokytis per patirtį. Šiuolaikiniams vaikams svarbi skaitmeninio turinio integracija, todėl ją taikome tikslingai ir prasmingai.

Kaip matote ankstyvąjį ugdymą ateityje?

Labai svarbus individualizuotas ugdymas ir prisitaikymas prie kiekvieno vaiko poreikių. Mes kryptingai einame šia linkme ir tikrai stengiamės, kad taip būtų, tačiau tai reikalauja laiko. Pedagogams taip pat reikia laiko priimti šį pokytį, keisti požiūrį, darbo metodus ir veiklos organizavimą. Todėl organizuojame darbuotojų mokymus, palaikome, stipriname ir motyvuojame juos nuolat mokytis, ieškoti naujų žinių ir galimybių.

Kuo toliau, tuo labiau svarbi tampa technologijų integracija. Šiemet įgyvendinome iniciatyvą – lauko erdvėse įrengėme plakatus su QR kodais, kuriuos nuskenavus tėvai ir vaikai gali patekti į skirtingus pažinimo pasaulius – miško, gyvūnų ar transporto. Suprantame, kad šiuolaikinė ateitis yra skaitmenizuota, todėl technologijas taikome tikslingai ir prasmingai.

Tačiau kartu labai svarbu nepamiršti knygų ir skaitymo. Turime ankstyvojo skaitymo projektus ir sąmoningai stengiamės vėl pritraukti vaikus prie knygų, nes ne visose šeimose skaitymas yra kasdienė praktika. Siekiame rasti balansą – struktūruoti laiką tarp skaitmeninių veiklų ir tradicinio skaitymo, atsižvelgiant į tai, kokie vaikai ateina ir kokių lūkesčių turi tėvai. Kiekvienais metais vaikai yra skirtingi, todėl jų negalime lyginti tarpusavyje.

Matome, kad vaikai šiandien geriau socializuojasi nuo pat mažens, tačiau jų kalbos raida vis dar reikalauja daug dėmesio. Dėl šios priežasties glaudus bendradarbiavimas su tėvais išlieka itin svarbus.

Kokius pagrindinius pokyčius pastebite vaikų adaptacijoje ir raidoje?

Matome, kad kiekvienais metais vaikai vis geriau adaptuojasi. Tai rodo, jog tėvai nuo pat ankstyvo amžiaus daugiau socializuoja vaikus, veda juos į įvairias veiklas. Dėl to vaikai ateina stipresni, labiau socializuoti ir jiems lengviau prisitaikyti prie darželio aplinkos – jei anksčiau lopšelio vaikai iki sausio mėnesio nedrįsdavo išeiti iš grupės, šiandien jau po mėnesio drąsiai dalyvauja bendrose veiklose.

Taip pat pastebime, kad vaikų sumanumas yra didesnis nei ankstesnių kartų, tačiau kalbos raida dažnai būna silpnesnė, todėl šiai sričiai reikia skirti daugiau dėmesio. Dėl to ateityje dar labiau svarbu stiprinti bendradarbiavimą su tėvais ir juos aktyviau įtraukti. Kartais tėvams sudėtinga priimti, kad vaikui gali prireikti logopedinės ar kitos specialistų pagalbos, todėl svarbi aiški komunikacija ir pasitikėjimu grįstas dialogas. Tik veikdami kartu galime laiku suteikti vaikui reikalingą pagalbą, kad jam būtų lengviau tiek mokykloje, tiek gyvenime.