Interviu su lopšelio-darželio „Liepsnelė“ direktorės pavaduotoja ugdymui Svetlana Pilinkovskaja
Darželio kasdienybė susideda iš daugybės mažų, bet labai svarbių detalių – nuo kūrybiškų idėjų grupėse iki palaikančio žodžio kolegai. Būtent šioje kasdienybėje gimsta energija, kurią jaučia vaikai, tėvai ir visa bendruomenė.
Šiame interviu kalbamės su Svetlana Pilinkovskaja, Vilniaus lopšelio - darželio „Liepsnelė“ darželio direktorės pavaduotoja ugdymui – žmogumi, kuris „užkuria variklį“ kasdieniams procesams. Ji – energinga, pozityvi ir kūrybiška asmenybė, per beveik du dešimtmečius sukaupusi patirtį skirtingose ugdymo ir administracijos pozicijose. Pokalbyje ji dalijasi savo profesiniu keliu, požiūriu į komandą, darbą su vaikais, tėvais ir inovacijomis darželio kasdienybėje.
Kasdienė prasmė darželyje
Kas jums suteikia didžiausią pasididžiavimo jausmą darželio kasdienybėje?
Vienos akimirkos neišskirsiu. Didžiausias pasididžiavimas – kasdienybė. Kai matai pasitenkinusius darbuotojus, vaikų šypsenas, bendrą atmosferą. Kai matai mokytojus, sėdinčius vaikų lygyje ir kalbančius su jais. Dėl tokių momentų galima labai daug atiduoti. Tada žinai, kad esame tarsi šeima ir kad čia visiems gera – tai ir yra didžiausias pasididžiavimas.
Augimas iš vidaus: kelias iki pavaduotojos
Gal galite prisistatyti ir papasakoti apie savo pareigas bei karjeros kelią iki direktorės pavaduotojos ?
Esu Liepsnelės darželio direktorės pavaduotoja. Mano kelionė šioje įstaigoje prasidėjo prieš 19 metų – pradėjau dirbti mokytojos padėjėja, vėliau – mokytoja. Tuo metu darželis buvo savaitinis, vaikai gyvendavo savaitėmis, todėl teko išbandyti daug skirtingų pareigų ir situacijų.
Vėliau įstojau mokytis ir apie 15 metų dirbau mokytoja (auklėtoja). Po to pradėjau eiti direktorės pavaduotojos pareigas. Ši patirtis leido sukaupti daug žinių ir suprasti ugdymo procesą iš skirtingų perspektyvų.
Kas paskatino jus siekti vadovaujančių pareigų ugdymo srityje?
Tai buvo mano sąmoningas pasirinkimas. Kaip sporte – pradedi nuo treniruočių, o vėliau tampi treneriu. Visada galvojau apie ugdymo kokybę, o būnant vadovaujančioje pozicijoje ją siekti yra paprasčiau. Man ši pozicija tinka – čia galiu daryti realią įtaką.
Kokios studijos ar idėjos turėjo didžiausią įtaką jūsų profesiniam augimui?
Didžiausią įtaką mano profesiniam augimui turėjo ISM švietimo lyderystės studijos, kurias baigėme kartu su darželio direktore. Tai buvo labai praktiškos studijos – idėjas galėjome iš karto taikyti kasdieniame darbe.
Man ypač svarbu tai, kad šiose studijose buvo kuriama saugi erdvė diskusijoms: mokėmės, kad nėra „kvailų“ klausimų, kad klysti yra normalu. Tai visiškai kitoks požiūris nei tradicinėse studijose. Ten į tave žiūrima kaip į žmogų, su kuriuo kalbamasi, diskutuojama, tariamasi.
Ši patirtis labai paveikė mano požiūrį į darbą su komanda, bendravimą su tėvais ir kasdienius sprendimus darželyje. Jei būtų galimybė, į tokias studijas eičiau dar kartą.
Kūrybiška komanda ir palaikantis vadovavimas
Kas jums labiausiai patinka dirbant darželyje ir telkiant mokytojų komandą?
Labiausiai mane „veža“ kūrybiškumas. Su gera direktore galima labai daug. Mūsų darželyje nėra griežtų rėmų ar šablonų – galime kurti projektus, inicijuoti veiklas. Turime bendrą tikslą – siekti ugdymo kokybės, ir darome viską dėl jos.
Vaikai tai labai jaučia – jie mato mūsų laisvę, kūrybiškumą, entuziazmą ir į tai reaguoja. Kiekvienas ugdymo procesas yra unikalus, kaip ir kiekvienas vaikas. Man labai svarbus kūrybiškumo išlaisvinimas.
Kokie metodai ar strategijos labiausiai padeda mokytojams tobulėti?
Pirmoje vietoje – grįžtamasis ryšys. Jį teikiu nuolat, net ir dėl mažų dalykų: padėkoju, pastebiu pastangas, įvardiju indėlį. Labai svarbu matyti detales.
Pavyzdžiui, viena grupė tiesiog pakabina vaikų piešinius, o kita sukuria kontekstą – medį, skruzdėlyną, kuriame kiekvienas vaikas sukuria savo skruzdėliuką. Tai jau nebe piešinių paroda, o idėja ir istorija. Tokie sprendimai motyvuoja, stiprina pasitikėjimą ir skatina kurti daugiau.
Labai svarbu palaikyti ir iniciatyvas. Net jei idėja maža, ją palaikius žmogus įgauna pasitikėjimo ir vėliau imasi didesnių projektų.
Vaikas centre: bendradarbiavimas ir inovacijos
Kodėl svarbu į vaikų pasiekimų vertinimą įtraukti tėvus?
Vaikų pasiekimų vertinimas turi didžiausią prasmę tada, kai jame dalyvauja ne tik mokytojai, bet ir tėvai. Tai leidžia pamatyti vaiką visapusiškai ir laiku pastebėti, kur jam reikia pagalbos.
Turiu asmeninę patirtį – mano vaikas lankė šį darželį. Kaip tėvas, vertinau jį su „rožiniais akiniais“, tačiau pasiekimų vertinimas padėjo pamatyti spragą. Kartu su mokytoja sudarėme planą: dalį veiksmų ji darė darželyje, dalį dariau aš namuose. Iki mokyklos ta sritis labai pasistūmėjo, todėl šio proceso prasme labai tikiu.
Kaip įtraukiate tėvus į darželio bendruomenę ir ugdymo veiklas?
Tėvų įtraukimas yra labai svarbus, bet kartu ir sudėtingas. Turime ugdymo tęstinumo namuose projektą, naudojame QR kodus lauko erdvėse, kur tėvai gali ne tik skaityti informaciją, bet ir patys dalintis patirtimi.
Pavyzdžiui, viena mama pasidalijo žiniomis apie medžių „gydymą“, buvo pakviesta į grupę, o vaikai pradėjo tyrinėti bakterijas ir grybus. Taip gimsta tikras bendradarbiavimas
Taip pat turime knygų mainų iniciatyvas vaikams ir tėvams. Vis dėlto reikia pripažinti, kad tėvus įtraukti nėra lengva – paskaitos dažnai nesulaukia didelio aktyvumo. Tėvų švietimas išlieka labai svarbi, bet dar stiprintina sritis.
Kokią vietą jūsų darbe užima inovacijos ir kaip jas derinate su tradicinėmis ugdymo praktikomis?
Inovacijas labai mėgstu – man patinka pokyčiai. Tačiau svarbiausia, mano nuomone, viską daryti palaipsniui ir nespausti žmonių. Pokyčiai turi būti integruojami natūraliai, per kasdienes veiklas. Šiandien net ir skaitmeninio turinio integravimas į paprastas veiklas yra didelė inovacija.
Atnaujinus ikimokyklinio ugdymo programas, vis daugiau dirbame su kontekstų kūrimu. Tai keičia ir planavimą, ir ugdymo strategijas. Mokytoja nebe inicijuoja veiklos nurodymais, o sukuria aplinką – pavyzdžiui, miško kontekstą: atsiranda medis, grybai, lapai, ir vaikai „įleidžiami“ į tą aplinką. Toliau jau veikia patys vaikai, o mokytoja stebi, analizuoja ir vertina.
Vienoje grupėje buvo sukurtas „knygų gydyklos“ kontekstas. Vaikai gydė suplyšusias knygas, laukė eilėje, diskutavo, sprendė. Tuo pačiu labai aiškiai pasimatė vaikų savireguliacija, gebėjimas laukti, susikaupti, ieškoti sprendimų. Viena mergaitė atnešė visiškai sveiką knygą, ir vaikai – „daktarai“ – pradėjo svarstyti, kodėl ji čia atėjo. Jie diskutavo, siūlė sprendimus ir galiausiai patys priėjo išvados, kad knyga sveika. Ne mokytoja tai pasakė – vaikai patys tai suprato.
Tokiose veiklose labai aiškiai matosi vaikų mąstymas ir savarankiškumas, todėl tokias iniciatyvas diegiame palaipsniui – pradedame nuo kelių grupių ir tik vėliau planuojame plėsti ir visame darželyje. Mokytojos kviečia viena kitą stebėti šias patirtis, dalijasi, ir tai natūraliai skatina kitas koleges išbandyti kontekstinį ugdymą.
Dažnai suaugusieji – ir namuose, ir darželyje – per daug nurodinėja: „atsisėsk“, „dabar piešiam“, „dabar klijuojam“. O vėliau stebimės, kodėl vaikai nemąsto savarankiškai ir sunkiai randa sprendimus. Kai suteikiame jiems erdvės veikti, galvoti ir diskutuoti, jie tai puikiai daro patys.
Kuriuos „Eliis“ įrankius ar modulius naudojate dažniausiai?
Labai patinka, kad yra mobili programėlė – visa informacija ir žinutės ateina tiesiai į telefoną, todėl tai labai patogu. Esu priskirta prie visų grupių, tad galiu matyti bendrą vaizdą
Dažniausiai naudoju kasdienės veiklos stebėseną, projektų skiltį, pasiekimų vertinimo suvestines. Visa informacija vienoje vietoje labai taupo laiką – užeini ir iškart matai savaitės ritmą, grupių veiklas ir vaikų informaciją.
Mintys tiems, kurie svarsto apie vadovavimą
Ką patartumėte žmonėms, siekiantiems vadovaujančių pareigų darželyje?
Vadovas nėra superherojus. Jo užduotis – padaryti taip, kad visi komandos nariai jaustųsi superherojais. Kiekvieno indėlis turi būti matomas ir įvertintas.
Pavaduotojas turi būti tarsi varikliukas – palaikyti, motyvuoti, tarpininkauti tarp tėvų, mokytojų, vaikų ir vadovo. Labai svarbu gebėti tą pačią informaciją pateikti skirtingiems žmonėms, nes visi kalba skirtingomis „kalbomis“. Aš labai norėjau būti pavaduotoja – tai mano vieta, ir šiandien tikrai nenorėčiau būti kitoje pozicijoje.
